- spirginti
- spìrginti (-yti K), -ina, -ino K caus. spirgti.
1. tr. R51,334, MŽ68,447, N, K, Rtr, Š, NdŽ, Eig, KlvrŽ, Kair kepinti, čirškinti, skrudinti: Spirgintus taukus įliet SD439. Taukus tirpyk, o spirgus, kresnas spìrgink J. Tuoj stuba pakvipo spirginama mėsa ir kitais skaniais valgiais LTR(Šil). Cit, neverk, motka lašinius spìrgina, bus spirginių, duos ir tau Lp. [Mėsą] spirgino liepos geldose ubladžių kakaliūse S.Dauk. Jei kurs kanapių neturėjo, sėmenus spìrgino Krt. Kumet an petelnės spìrgini žirnius ar pupas, reik maišyti, ka nesudegtų Vkš. Ka duktė pjausto spìrgydama cibulius, aš turiu bėgt lauk Gr. Kepta pečiuj … aba spirgyta skauradoj Ch3Moz2(turinys). | prk.: Normantas, klimpdamas į pitpilniausias laimes, visados jautėsi tik jų spirginamas, ne laiminamas Vaižg. Apmokėti dalį spìrginančių (skubiai grąžintinų) skolų NdŽ. | refl. tr. K, Š, Ser. ║ uždaryti, pariebinti (su spirgais): Spìrgina buljoną lašiniais Grv.
2. intr. Š, NdŽ, Varn, Grdž prk. labai smarkiai šildyti, kaitinti, deginti: Saulė spìrgina Lp. Saulė vis labiau pradeda spirginti P.Cvir. ║ refl. Š, NdŽ degintis, kaitintis: Vyriškis spirginosi saulėje rš.
3. intr. Š, NdŽ, Ėr, Ps, Sb, Rk, Pn, Ds, Kair, Kv, Ub prk. labai smarkiai šalti, spiginti: Šaltis spìrgina, net ausys raitosi DŽ. Šaltis spìrgina, kad net tvoros pokši Dkk. Ot žiema, kad be kokio atdvasčiaus spìrgina kelinta nedėlė! Vkš. Tai šąla, tai spìrgina! Mrj. Vakar daug labiau spìrgino kaip šiandie Vad. Šaltis spìrgina, net žvanga An. ║ tr. labai šaldyti: Naktimis, pragiedrėjus dangui, šaltis spirgino jau bepradėjusius skleistis žiedus ir jaunus krūmų, beržų ir liepų lapelius V.Myk-Put. Nūnai didžiulis šaltis, ausis labai spìrgina Nč.
4. tr., intr. varstyti įdėmiu, skvarbiu žvilgsniu: Spìrginti juodomis akutėmis NdŽ. Virvėmis suvystytas žmogus piktomis akimis spirgino nugalėtojus sp.
5. intr. DŽ šnek. smarkiai mušti, pliekti: Botagu kam per šonus spìrginti NdŽ.
6. intr. šnek. smarkiai šaudyti, tratinti: Iš kulkosvaidžio spìrginti DŽ1. Vokiečiam bloga: anglai spìrgina, rusai spìrgina Gs.
7. intr. Sb šnek. tankiai, karščiuojantis šnekėti: Nespìrgink nespìrgink – mes tavo šneką seniai žinom Ds.
8. intr. šnek. smarkiai, garsiai griežti: Labai spìrgina radija, užsuk Btg. Spìrgina su klernetoms Šts.
9. intr. šnek. drąsiai sakyti, rėžti į akis: Ot, kad spìrginau, tai spìrginau – tegu žino, koks yra iš tikrųjų! Brs.
10. tr. šnek. nekantraujant raginti, skubinti: Spìrgina tę jis, kad kap greičiau nuejus Vlk.
11. intr. Gž šnek. greitai eiti.
◊ akìs spìrginti1. NdŽ, Nj gėdinti, prikaišioti: Kaip tu gyvęsi su žmonėm?! Akìs spirgys kožnam žingsny Skr. Ko čia spìrgini akìs? Gal rublį skolingas?! Rgv. Anąsyk ji ma[n] akìs spìrgino Snt.2. gėdytis: Reikės akìs spìrginti Plk.į akìs spìrginti NdŽ, Ps stačiai, nesivaržant sakyti, rėžti nemalonią tiesą: Kam tau reikėjo spìrginti į akìs?! Užv.\ spirginti; apspirginti; atspirginti; įspirginti; išspirginti; nuspirginti; paspirginti; praspirginti; prispirginti; suspirginti; užspirginti
Dictionary of the Lithuanian Language.